Lapkričio 21–22 d. Vilniuje vyko IV jaunimo sielovados forumas „Jaunimas ir Evangelija: tikėjimo perdavimo kelias“, sukvietęs 180 jaunimo sielovados bendradarbių iš visos Lietuvos.

Dviejų dienų programoje forumo ašis buvo broliškas pasidalinimas. Dalyviai gilinosi į dabartinę jaunimo sielovados situaciją bei dalinosi patirtimi, kas svarbu jaunam žmogui šiandien, stengėsi atpažinti situaciją, kurioje esame ir ieškoti atsakymų į iškilusius klausimus. Savo įžvalgomis dalinosi sesuo Fausta Palaimaitė SF ir broliai Rob ir Jean Marie iš Taizé bendruomenės.

Forumas kvietė atsiverti būtinybei prisiminti užmirštus ir išbandyti naujus tikėjimo perdavimo kelius. Jaunimo poreikiai, požiūris bei pasaulėžiūra šiandien ryškiai ir sparčiai keičiasi. Yra daug ženklų rodančių, kad jaunimui trūksta gyvenimo – tikro gyvenimo. Daug jaunuolių yra vieniši, nepažįsta ir neatpažįsta tikrosios draugystės, ištikimybės, pasitikėjimo, gyvena nuolatinėje įtampoje ir konkurencijoje dėl išlikimo, dėl kokybiško gyvenimo, kuris negailestingai matuojamas populiarumu bei įvertinimu karjeroje.

Kaip perduoti tikėjimą jaunam žmogui, gyvenančiam triukšmo pasaulyje ir perpildytoje dienotvarkėje, nebesugebančiam klausytis, išgirsti ir užmegzti santykio su kitu, nuolat skubančiam ir neberandančiam laiko nei sau, nei kitam?

Ieškodami naujų kelių, jaunimo sielovadininkai siūlo daug pasirinkimų, bet dažnai taip ir nepaskelbia tikrosios Jėzaus Kristaus Gerosios Naujienos.

Šiandien nebeužtenka integruoti jauno žmogaus į bažnytinę struktūrą, „padaryti“ jį praktikuojančiu kataliku pagal nustatytas normas. Jam nebepriimtinos jokios struktūros, o normos dažnai atrodo kaip pavojus jo laisvei. Šiandieninis jaunas žmogus kaip piligrimas ieško įvairių kelių ir sprendžia dažnai remdamasis vien savo asmenine nuomone. Toks tikėjimas dažnai būna autonomiškas, subjektyvus ir nepastovus.

Neužtenka norėti planingai perduoti tikėjimą, čia reikalinga malda ir atsidavimas Šventosios Dvasios vadovavimui. Tik Jos pagalba galim tikėjimu apdovanoti šiandienos jauną žmogų, kitaip šis darbas liks bevaisis.

Jaunimo sielovados bendradarbiams tenka sunki užduotis – prasiskverbti į pačią tikėjimo širdį, pažinti šiuolaikinę jaunimo kalbą, perrašyti – išversti jiems Evangeliją. Šis pašaukimas yra labai sunkus, nes reikalauja nuolatinio mokymosi, atsinaujinimo ir atsivertimo.

Antroje dienos pusėje, forumo dalyviai kartu ieškojo tikėjimo kelių kaip įvairiais būdais jaunam žmogui galima padėti susitikti, priartėti prie Dievo, giliau pažinti tikėjimo lobius, pilnai juos įgyvendinti savo gyvenime. Dešimtyje darbo grupių forumo dalyviai klausėsi pasidalinimų apie pašaukimo atradimą su s. Benedikta, apie liturgiją su s. Emanule, kaip skelbti Jėzų Kristų šiandien su s. Fausta SF, kaip padėti jauniems žmonėms įsitraukti į bendruomenę (br. Pranciškus ir Bartas iš Tiberiados bendruomenės), į tarnavimą (Pasiruošimo piligrimystei centras), apaštalavimą (br. Juozapas Marija OFM), kaip palydėti jauną žmogų (br. Rob) ir padėti jam susitikti su Gyvuoju Žodžiu (Br. Jean Marie). Savo įžvalgomis apie šlovinimą dalinosi katalikiškos grupės „Crispin“ lyderis Daniel diSilva iš JAV, o apie reevangelizaciją - brolis Paulius OFM.

Jaunimo sielovados forumo dalyviai penktadienio vakare šventė kartu Šventas Mišias, kurias aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Pamoksle Eminencija drąsino jaunimą būti liudytojais savo bendraamžiams, nesilaikyti Gerosios Naujienos sau, bendrystėje dalintis ne tik Dievo Žodžiu, bet ir Eucharistija, palaikyti vienas kitą, nešioti vienas kito naštas. Po Eucharistijos šventimo, jaunimo sielovadininkai buvo pakviesti į Pasaulio jaunimo dienų pristatymo vakarą, kur tenai dalyvavę jauni žmonės stengėsi perteikti įspūdžius, žinias, nuotaiką ir atmosferą, liudijo apie savo patirtis, dalinosi popiežiaus mintimis.

Broliškas dalijimasis, gilinimasis į Bažnyčios mokymą, skirtingų charizmų susitikimas, keitimasis patirtimi bei sunkumais, praturtino visus ir kiekvieną. Įvertinimo anketose dauguma dalyvių gailėjosi, jog buvo įmanoma sudalyvauti tik dvejose teminėse grupėse, nes daugelis temų yra aktualios ir įdomios.

Vyskupas Rimantas Norvila pastebėjo, jog šis forumas buvo ženkliai nuspalvintas viltimi. Ji tapo vienijanti bendra gija tarp pranešimų forumo salėje iki diskusijų grupėse, nuo neformalių pokalbių iki liudijimų. Forumas tikrai buvo malonės kupinas įvykis, kuris sustiprino kiekvieno dalyvio norą, nepaisant kuklių rezultatų, ir toliau aistringai dirbti jaunimo sielovados srityje.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos jaunimo pastoracijos taryba linki, kad rūpestis jaunu žmogumi nepabėgtų iš širdies ir akių - kaip sakė forumo dalyvis Laurynas „ne aukoti, bet dovanoti savo laiką“. Ir žinoma, kad visa, ką darome dėl jauno žmogaus būtų ne be Dievo: sesuo Fausta ragino nepamiršti, jog mes esame Šventosios Dvasios samdiniai, tad turime būti atviri Jai ir jos staigmenoms.

Lietuvos jaunimo pastoracijos centro informacija